vaisyti

vaisýti, vaĩso (vaĩsia Nč), vaĩsė Š, Rtr, NdŽ, FrnW, vaĩsyti, -o, -ė Prk 1. SD¹82, SD254, Sut, KŽ, Sl žr. vaisinti 2: Vaisýk usnis, o aš jas išvaisysiu J. Dūkšto ir Salako parapijose jau seniai pradėjo vaisyti braškes VŽ1905,144. Gale dvaro žalią sodą dėl savę vaisysiu LLDI253(Trgn). Brangiai mano rūtelė vaisyta, šimtas žagrių artojų samdyta LTR(Kpč). Visagalybė Dievo tuomet vaĩso galvijus ir visokius sutvėrimus A.Baran. | Langai atdari, šaltis eina – tik ligom vaisýt Dglš. | prk.: Vaisýti sau priešininkų NdŽ. ^ Tinginys tik utėles vaĩso Rod. | refl. tr.: Tai jis (jaunas ūkininkas) pradėjo vaisýtis biteles tuoj Kp. Reiks šiemet ir man vištų vaisýtis – gerai kiaušiniai Ktk. ║ Dievo žodis apsakinėjamas vaĩso tikėjimą A.Baran. Ponui naudą gerą vaiso PK186. Duok, tevaiso naudą žodis mūsimpi tavo KN171. Duoda … kryžiuje linksmybę, vaiso cnatų didybę KN124. Kalbas neviežlyvas liežuvis, velinų paduotas, vaiso SPII76. | refl.: Šventas žodis gerai vaisose Mž348. ║ Iškalos teip smarkiai yra terp mūsų vaisomos TS1899,3. 2. refl. N, KŽ, Vlkv, Krok, Arm, Pls, Krns žr. vaisinti 3 (refl.): Želiu, vaisausi, riečiuosi SD117. Grūdų nieko nėr, tai pelės nesvaĩso Aln. Kap šilima, liūliai pladinasi, vaĩsosi DrskŽ. Anam pabalyj kasmet kurkliai vaĩsos Sdk. Po Kalėdų tuoj karpiai ims vaisýtis Alv. Pieno prilaistyta, i vaĩsos anos (musės) be Dievo žinios Švnč. Vaĩsos [agrastai]: tolyn, daugyn eina Pl. Medžiai, spraudyti į miškinius kelmus, vėlesniai tevaisos nekaip iš grūdų auginti S.Dauk. Nieko nevodija, noris medis dar nevaisytumias, jeib tiktai vaisingos veislės būtų S.Dauk. [Japeto žmonės] ant salų marių vaisėsi ir ypačiai Europą žmonėmis papildė Ns1857,3. Vaisykitės ir daugsinkitės ir papildykit žemę BPI178. Vaisykiatėsi ir daugsinkiatėsi Vln53. Per moterystę plemė ažusilaiko, namai ilgai patinka, vaisosi SPI231. | prk.: Rūgštès [skrandyje] mažai, greit vaĩsos vėžys Švnč. ^ Ar iš peklos tų uodų – gera sėkla nesvaisìs, tik bloga Klt. Vagys ir ubagai patys vaĩsosi Onš. Gera plikiui: utėlės nesvaiso (juok.) Ds. 3. intr., tr. N, [K] vaisius vesti, derėti, vaisiuoti: Vaisau, vaisių darau SD464. Erškėčiai ir usnes teip gražiai pražysta, žydi, kad teip parodžias, kaip turėtų patį sokorą o razinkas vaisyt DP303. 4. refl. Sr, Ms, Kl žr. vaisinti 4 (refl.): Katė, kalė, karvė vaĩsos, žmona gimdo Jn(Kv). Karvė bevaisýdamos padvėsė J. Kiaulė pradėjo vaisýties Als. 5. žr. vaisinti 5: Idant žmogus … vaikelius ant tarnavimo Dievui vaisytų PK233. | Teatsiver žemė irgi tevaiso išgelbėtojį Mž172. Dėdė – tai ta pati tyli žemė: vaiso nesididžiuodama, nesigirdama Vaižg.

◊ ×pẽklą vaisýti keiktis, plūstis: Pamesk tu pẽklą vaisýt – švęsti namai Arm.

\ vaisyti; apvaisyti; įvaisyti; išvaisyti; nuvaisyti; pavaisyti; pravaisyti; privaisyti; užvaisyti